Neturi būti programuotoja, kad sukurtum išmanų verslą. Daivos Pakalnės istorija

Daiva Pakalnė yra mūsų – VA Komandos – verslo idėjos atsiradimo priežastis ir nuostabi mentorė. Tai, ką netrukus perskaitysite, yra jos interviu įrašas, paskelbtas „Išmanios Moters“ Facebook puslapyje š.m. gegužės 21 d.,  sukėlęs didelį moterų susidomėjimą virtualaus asistento darbu. Norime, kad šią įkvepiančią istoriją paskaitytų dar daugiau žmonių, kad ji nenugrimztų interneto platybėse, todėl perkeliame į mūsų blogą.

Pakalne su vaikais

Neturi būti programuotoja, kad sukurtum išmanų verslą – tą puikiai įrodė Daiva Pakalnė, kuri, pagimdžiusi pirmąjį vaiką, ėmėsi, kaip pati vadina, „Google studijų“, o dabar džiaugiasi savo rankomis sukurtu virtualiu verslu ir laisvu darbo grafiku. Štai Daivos istorija. Paskaitykite ir būkite pagautos įkvėpimo!

„Kai prieš beveik 4 metus gimė mano pirmasis sūnus, aš sugalvojau, kad noriu ką nors dirbti iš namų. Tuo laiku, kai jis

miega. Ir nors tuo metu dar tebesimokiau neakivaizdiniame skyriuje universitete, manęs neapleido mintis, kad dabar yra puiki proga užsukti kažką savo, nes turiu tam daugiau laiko nei dirbdama pilnu etatu. Pradėjau paieškas, ką aš čia galėčiau daryti. Mano geriausiu draugu tapo (ir dabar tebėra) – Google paieška. Galėčiau netgi pasakyti, baigiau Google universitetą!

Bestudijuodama Google sužinojau, kad Amerikoje labai populiari mamų veikla – virtuali asistentė. Kadangi buvau dirbusi administracinį darbą, pamaniau, tai – kaip tik man.

Kai prisimenu tas dienas, tai net juokas ima, nes nežinojau nei kur lindau, nei kiek reikės išmokti. Dabar jau drąsiai galiu save vadinti internetinio verslo, e-marketingo bei socialinių tinklų specialiste. Mano techninių žinių bagažas išaugo nuo nulio iki tokio lygio, kad be vargo pasiginčiju kai kuriomis temomis su vyrais!

Taip ir prasidėjo viskas. Visi į lovas – aš prie kompiuterio domėtis. Pirmiausia, kaip susikurti tinklalapį. Su verslo pradžia taip jau yra – arba tu turi pinigų ir moki kažkam, arba skiri tam daug laiko ir mokaisi pats. Tada aš net nesupratau, kas yra “domain” ir kaip jį prikabint į serverį, o ką jau kalbėt apie paties tinklalapio kūrimą…

Labai gerai atsimenu, ir dabar kartu su vyru dažnai pasijuokiam iš jo tada pasakytos frazės: „Ką tu vakarais veiki? Kuom tu būsi? Verslas? Koks dar verslas? Na gerai, daryk. Juk pinigu investuot nereikia. “ Jis netikėjo. O aš negalvojau apie tikėjimą, aš tiesiog žinojau, kad labai labai noriu būti su vaiku namie, bet ir dirbti, kad neprarasčiau nepriklausomybės, darbinių įgūdžių ir prisidėčiau pinigais į bendrą katilą.

Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, kol esi dekrete, negali verslauti, todėl savo pirmaisiais metais labiau klojau pagrindus. Na, ir kiek ten to laiko turi su mažu vaiku. Nėra juk močiučių, kurios pažiūrėtų.

Kadangi aš nebuvau technologiškai orientuota, didžiąją laiko dalį valgė paieškos, kaip sukurti puslapį. Daugiausiai naudojausi Youtube vaizdo medžiaga, įvairiais forumais. Kai jau puslapis buvo paruoštas, tada sėdėdavau ir skaitydavau apie marketingą – kaip rasti klientų, kur jų ieškoti ir t.t. Tikrai galiu padrąsinti visas, kurios baidosi technologijų. Dabar labiau nei kada nors anksčiau yra pilna programų, kurių pagalba puslapį galima pasidaryti be jokių programavimo įgūdžių. O jeigu ir reiktų kažką, tai tikrai įmanoma rasti Google. Vienintelis reikalavimas – noras, laikas, anglų kalba. Anglų kalba dėl to, kad išmanūs verslai labai populiarūs Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje, todėl natūralu, kad daugelis pagalbos yra anglų kalba. Galiu padrąsinti ir tas, kurios mano, jog lietuviams sunkiau verslauti užsienyje. Tikrai ne. Be abejo, yra snobų, kuriems tai netiks. Bet ar jūs norit dirbti su tokiais? Ne. Vienas vienintelis klientas mane pakritikavo dėl anglų kalbos stilistikos ir net grasinosi nutraukti kontraktą dėl to. Mes vis dar dirbam kartu! Bet kuriuo atveju, 99% komunikacijos yra raštu, tai gi tiems, kurie bijo kalbėti, tai išsigelbėjimas.

Net ir tos, kurios nėra gyvenusios užsienyje, gali ten pradėti verslą, rasti ten klientų. Sunkiausia rasti pirmą, ir, jei esi darbšti, maloni, – rekomendacijos pačios eis ir darbo bus. Žinoma, priklauso viskas nuo srities. Bet netgi jei tai – ne paslaugų, o pardavimų sfera, superinis klientų aptarnavimas yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės grįžta ir rekomenduoja kitiems. Tikrai ne dėl pigiausios kainos.

Prabėgus pirmiems metams, aš jau turėjau savo versliuko įvaizdį, nors neturėjau nei vieno kliento. Tiesa, kartais mane pasamdydavo mano konkurentė, tokia pati virtuali asistentė, kai ji nespėdavo tvarkytis su savo darbu. Tai buvo nuostabu, nes aš tiesiog galėjau semtis patirties.

Jei noriu dieną su vaikais eiti į parką – einu

Taigi taigi, aš pastojau vėl. Du vaikai ir verslas? Aš labai buvau suabejojus, ar gerai čia viskas klostysis, ar nebus sunku, bet kol laukiausi ir jaunėlis buvo vyresnis, turėjau daugiau laiko ieškoti tų klientų. Pirmasis buvo mano vyro darbdavys. Tada radau klientų Amerikoje. Tada Jungtinėje Karalystėje pasipylė maži verslai. Buvo ir švedų, prancūzų. Didžioji dauguma klientų auga su manimi jau dveji metai ir daugiau. Kiti trumpalaikiai. Smagiausi tie, kur kreipiasi, nes buvau rekomenduota. Turėjau netgi lietuvę klientę, gyvenančią Londone, kuri prieš pora savaičių skambino ir sakė norinti vėl atnaujinti ryšį. Žmonėms nesvarbu, kur tu, svarbu, kad tu moki dirbti. Pavyzdžiui, praeitais metais dirbau su australais, jiems mane rekomendavo ta pati virtuali asistentė, kuriai padėjau pačioj pradžioj! Pačioj pradžioj klientų ieškodavau www.peopleperhour.com puslapyje, dabar jau esu išmokus jų ieškoti ir save parduoti socialiniuose tinkluose. Šiuo metu dirbu su Jungtinės Karalystės, Estijos, Australijos, Amerikos smulkiais verslais.

Man niekada nereikėjo jų ieškoti “gyvai“ ir išeiti iš namų. Aš nei vieno savo kliento nesu mačius gyvai. Nei vienam iš jų nesu darbuotoja, todėl, jei dieną noriu su vaikais eiti į parką, einu. O dirbu per jų pietų miegą ir vakare. Didžiąją laiko dalį derinu darbą su vaikais, nors paskutinius 2 metus samdžiausi auklę, o dabar, kai mes Lietuvoje, vaikai eina į darželius. Dirbti ir užsiimti savo verslo marketingu reikėjo daug laiko, pasijaučiau išsekusi dirbti vėlais vakarais. BET – laiko vis tiek susitaupydavo. Nereikėjo važiuoti į darbą. Užtekdavo nueiti į darbo kambarį ir atsiriboti.

Jauniausiam – 2 metukai. Atsimenu tą vasarą, kai jis buvo tik gimęs. Pradėjo rastis vis daugiau darbo. Sėdėdavau prie kompo, jį maitindama atsakinėdavau į įvairius užklausimus. Yra mamų, kurioms dekretas yra dievo dovana, ir yra mamų, kurios negali visiškai atsiduoti motinystei. Aš buvau ta, kuri labai myli vaikus, bet žino – laimingi vaikai tie, kurių mamos laimingos. Ir aš buvau laiminga, žinodama, kad dirbu ir uždirbu, bet vis tiek galiu dirbti lanksčiai ir duoti meilės vaikams.

Kaip reagavo vyras? Vyras visada mane palaikė ir sunkiai dirbo tol, kol aš svaigau savo daug uždarbio nenešančia veikla. Nedirbau tiek daug valandų, už kurias mokama, tačiau tikrai didelę laiko dalį praleisdavau internetinėje erdvėje, ieškodama kaip geriau atlikti savo darbą arba išmokti kažko naujo. Didžiausia problema, su kuria mūsų namai susidūrė, buvo „work-life balance“. Labai sunku atsiriboti nuo darbo, kai dirbi namuose, tačiau laikui bėgant išmokau.

Sėkmė ateina pas tuos, kurie pasiruošę

Mano darbo dėka mes išdrįsome grįžti į Lietuvą. Dar turime laiko iki vaikų mokyklos, todėl neatsisakome galimybės šiek tiek pakeliauti po pasaulį, bet vis tiek dirbti. Juk tereikia interneto ryšio!

Manau, mano vyras manimi didžiuojasi, nors pradžioje žiūrėjo skeptiškai. Jis žino, kad darbo įdėta daug, bet kelio atgal nėra. Nors kartais pagalvoju, kad norėčiau to “saugaus“ darbo, kur apmokamos atostogos, ir žinai, kiek gausi algos.

Nuo 2012 spalio samdžiau dar du žmones ne pilnu etatu padėt man. Vienas beje iš jų gyvena Filipinuose (tik įrodo, kad visai nesvarbu, kas mes ir kur mes, svarbu ką mokam). Vasarą darbo visada mažiau, mes visi norim ilsėtis ir mėgautis saule. Milijonų nesusikrausi, nes šitoje sferoje svarbu asmeniškai bendrauti su klientu, o valandų yra tiek, kiek yra. Bet nieko nėra smagiau nei dirbti 3-4 val. į dieną, kitus darbus išdalinti pavaldiniams ir džiaugtis gana laisvu grafiku, bei pajamomis, kurių užtenka patenkinti jaunos ir išmanios moters bei jos vaikų poreikius.

Mano patarimas visoms moteris, kad ir koks jis banalus. Įsiklausykit į savo širdies balsą. Galbūt nerasit atsakymo, kur jūsų pašaukimas, bet tikrai rasit nuorodą. Tada pasirenkit sunkiam darbui (didžioji start-up‘ų dalis žūsta, nes pasiduoda per greitai), toliau klausykit širdies balso, ir siekit siekit siekit. Sėkmė, galimybės ateina pas tuos, kurie pasiruošę. Jei nesi, tai greičiausiai ir nepastebėsi nei galimybių, nei sėkmės krypties.

P.S. Manęs niekas nemokė, už rankos nevedžiojo. Esu užsispyrus iš prigimties. Draugai dažnai sako: „Ji ką sako, tą ir daro“…

P.P.S. Dabar, kai jau galiu leisti sau daugiau, tai, žinoma, dirbu ir su mentoriais, ir su koučeriais, bet dėl to, kad noriu daugiau iš savęs ir iš savo verslo. Jokių oficialių apmokymų pirmus trejus metus nelankiau, viską man davė Google.

P.P.S. Turiu ir linksmų istorijų. Kai gavau pirmą klientę iš Amerikos, ji skubiai paprašė pagalbos pažiūrėti, kodėl neveikia video jos tinklapyje. Buvo penktadienio vakaras, o ji su tuo tinklalapiu turėjo startuoti pirmadienį. Aš 4 valandas ieškojau, kaip čia pataisyt, o kai radau, užtruko 5 min. Tai ir uždarbis mano buvo tik už 5 min. darbo. Bet aš išmokau kaip.“